raišas

2 ráišas, -à adj. (3) K, DŽ, raĩšas, -à (4) SchG60, DŽ 1. SD26,123, H, B, R, MŽ315, J šlubas: Viena koja ráišas KBI10. Atėjo vyžoti akmenskaldžiai, grioviakasiai, senas raišas kerdžius ir nuskuręs šėrikas A.Vien. Kairys ir raĩšas Pgg. Ma[no] sūnus vėlei ráišas Rdš. Ráišas yra nog mažumės Rud. Maniau, kad raiša paliksiu, pėda buvo suvis nusisukus Sld. Bjauriai dėvėjau, raišà vaikščiojau, po muturėliu visų bijojau JV793. Ir užejo tuo kartu toks ubagas ráišas LKT78(Štk). Šuva buvo biškį ráišas Mrc. Dai ir papūtė žiemys vėjelis, ir atabėgo raišas žirgelis (d.) Aps. Mano vaikas gimė raišùkas Dkš. Ateina štai ráišas gandras LKT125(Bt). Valgykit ir kitą, ráišas būsit LKT379(Eiš). Ir kuiną ráišą išvaistyt galėtų DP204. O buvo raišu and abiejų kojų savo Ch2Sam19,13. Ir įvesk čionai ubagus: luošus, raišus ir aklus VlnE86. Aklieji regi, ráišieji vaikščioja DP17. Apaštalai velinus ižtrėmė, numirusius atgydė, raupsuotus apčystijo, ráišus, aklus, ligonis ižgydė DP57. ^ Senam, girtam juokis, o aklam ir raišam nepavydėk TŽV626. Nepasitikėk vilku raišu, pats kojų nepakūlęs PPr218. Vilkui kojos nepadaužęs, netark, kad raišas VP50. Su raiša kumele netoli tejosi VP42. Ir gausi iš jo naudos, kiek iš kumelės raišos KrvP(Ml). Greitas kaip raišas velnias PPr344. Raišas ir ant slenksčio suklumpa PPr275. Raišas toliau eina, šveplas daugiau utarija Švnč. Be šunies ūkis kaip raišas be lazdos KrvP(Stk). Bepigu raišą pavyti, nuo aklo pavogti KrvP(Dg). Giriasi raišas, kad aklas jo nepavijo! KrvP(Auk). Abu labu tokiu: vienas aklas, kitas raišas KrvP(Nmj). Nors mes esam akli raiši, duokim garą atsikaišę LTR(Klov). Eik tu po ubago raišo, nėkų nekalbėjęs! Šts.

raišaĩ adv. K.

2. prk. netikslus, netaisyklingas: Ne be to, kad jo paaiškinimai vienur ar kitur nebūtų raiši A1884,76. O jam rašant žmonių dainų lytimi, jo poezis bus supančiota, raiša Vd.